[24] Rūh-ullah: pasak ankstyvųjų tikėjimo mokslininkų iš Pranašo ﷺ kompanjonų tarpo ir jų mokinių bei Mudžtahidūn, yra dvi taisyklės, kuriomis remiantis atskiriamos dvi kilmininko linksnio daiktavaržių konstrukcijos:
a) Kai vienas iš daiktavardžių yra Allahas, o kitas yra asmuo arba daiktas, pavyzdžiui, Allaho Namas (Bait-ullah), Allaho Pasiuntinys (Rasūl-ullah), Allaho vergas (Abdullah), Allaho dvasia (Rūh-ullah), šiems žodžiams taikoma taisyklė ta, kad antrasis daiktavardis, pavyzdžiui, namas, pasiuntinys, vergas, dvasia, yra sukurtas Allaho ir gerbtinas Jo Akyse. Panašiai, Allaho dvasia, kuri gali būti suvokiama kaip Allaho dvasia, iš tiesų yra dvasia, sukurta Allaho, t. y. Isa (Jėzus). Ir tai buvo Jo Žodis: „Būk!“ ir jis buvo [t. y. Isa (Jėzus) buvo sukurtas kaip Adamas (Adomas)].
b) Tačiau kai vienas iš dviejų yra Allahas, o antrasis yra nei asmuo, nei daiktas, tada tai yra ne Allaho sukurtas dalykas, o Allaho savybė, pavyzdžiui, Allaho Žinojimas (Ilm-ullah), Allaho Gyvenimas (Hajat-ullah), Allaho Žodis (Kalam-ullah), Allaho Esmė (Zat-ullah).