23. Ir kai jis atvyko prie Madjan (Midian) vandens (šulinio), jis rado ten grupę vyrų girdančių (savo gyvulių bandas), o šalia jų jis rado dvi moteris, kurios laikė atokiau (savo gyvulių bandas). Jis tarė: „Kas jums nutiko?“ Jos tarė: „Mes negalime pagirdyti (savo gyvulių bandų) kol aviganiai nepaims (savo gyvulių bandų). O mūsų tėvas yra labai senas vyras.“
24. Taigi jis pagirdė (jų gyvulių bandas) joms, tada atsigręžė į šešėlį, ir tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, man reikia kokio nors gėrio, kad Tu suteiktum man.“
25. Tada prie jo priėjo viena iš dviejų moterų, droviai eidama. Ji tarė: „Iš tiesų, mano tėvas kviečia tave, kad galėtų atsilyginti tau už (mūsų bandos) pagirdymą mums.“ Taigi kai jis nuėjo pas jį ir papasakojo istoriją, jis tarė: „Nesibaimink. Tu pabėgai nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai, netikintys ir blogą darantys).“
27. Jis tarė: „Aš ketinu ištekinti vieną iš šių savo dukterų už tavęs, jei išdirbsi man aštuonis metus, tačiau jei tu išbaigsi dešimt metų, tai bus (malonė) nuo tavęs. Tačiau aš neketinu suteikti tau sunkumų. Jei Allahas panorės, tu rasi mane esantį iš teisingųjų.“
28. Jis [Mūsa (Mozė)] tarė: „Tai (sutarta) tarp manęs ir tavęs. Kad ir kurį terminą iš dviejų aš išpildysiu, nebus man neteisybės, ir Allahas yra Laiduotojas to, ką mes sakome.“