14. Ir kai jis pasiekė savo pilną jėgą ir buvo ištobulintas (vyriškume), Mes suteikėme jam Hukm (Pranašavimą ir teisingą reikalų sprendimą) ir religines žinias [apie jo protėvių religiją, t. y. islamiškąjį monoteizmą]. Ir taip Mes atlyginame Muhsidūn (t. y. gera darantiesiems, žr. ajos 9:120 išnašą).
15. Ir jis įžengė į miestą jo žmonių nesuvokimo metu, ir jis rado ten du kovojančius vyrus – vieną iš jo grupės (jo religijos – iš Israelio (Izraelio) Vaikų) ir kitą iš jo priešų. Jo (paties) grupės vyras paprašė jo pagalbos prieš savo priešą, taigi Mūsą (Mozė) trenkė jam savo kumščiu ir užmušė jį. Jis tarė: „Tai Šaitan (Šėtono) veikimas, iš tiesų, jis yra aiškus klaidinantis priešas.“
16. Jis tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, aš nuskriaudžiau save, taigi atleisk man.“ Tada Jis atleido jam. Iš tiesų, Jis yra visada Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
17. Jis tarė: „Mano Viešpatie, už tai, kuo Tu mane apdovanojai, aš niekada daugiau nebūsiu Al-Mudžrimūn (nusikaltėlių, netikinčiųjų, daugiadievių, nuodėmiautojų) padėjėju.“
18. Taigi jis išsigando, bežiūrinėdamas mieste (laukdamas to, kokia bus nužudymo nusikaltimo pasekmė), kai štai, vyras, kuris prašė jo pagalbos dieną prieš tai, pasišaukė jo pagalbos (vėl). Mūsa (Mozė) tarė jam: „Iš tiesų, tu esi akivaizdus klaidintojas!“
19. Tada kai jis nusprenė pričiupti vyrą, kuris buvo priešas jiems abiem, vyras tarė: „Mūsa (Moze), ar tu ketini nužudyti mane taip pat kaip tu nužudei žmogų vakar? Tavo tikslas yra ne kas kita, tik tapimas tironu žemėje, o ne iš tų, kurie daro teisingą.“
20. Ir atvyko vyras, bėgdamas, iš toliausio miesto krašto. Jis tarė: „Mūsa (Moze), iš tiesų vyriausieji renkasi į tarybą dėl tavęs, nužudyti tave, taigi bėk. Iš tiesų, aš esu geras patarėjas tau.“
21. Taigi jis pabėgo iš ten, bežiūrinėdamas įsibaiminęs. Jis tarė: „Mano Viešpatie, išgelbėk mane nuo žmonių, kurie yra Al-Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys).“