Маънолар таржимаси Сура Аъроф - Литвача таржима - Руввадут Таржама маркази - Бет рақами 172 - Қуръони Карим қомуси

164 : 7

وَإِذۡ قَالَتۡ أُمَّةٞ مِّنۡهُمۡ لِمَ تَعِظُونَ قَوۡمًا ٱللَّهُ مُهۡلِكُهُمۡ أَوۡ مُعَذِّبُهُمۡ عَذَابٗا شَدِيدٗاۖ قَالُواْ مَعۡذِرَةً إِلَىٰ رَبِّكُمۡ وَلَعَلَّهُمۡ يَتَّقُونَ

164. Ir kai bendruomenė iš jų tarpo tarė: „Kodėl jūs pamokslaujate žmonėms, kuriuos Allahas ketina sunaikinti ar nubausti žiauria bausme?“ (Pamokslininkai) atsakė: „Tam, kad išsilaisvintume nuo kaltės jausmo prieš jūsų Viešpatį (Allahą) ir galbūt jie pabijos Allaho.“

165 : 7

فَلَمَّا نَسُواْ مَا ذُكِّرُواْ بِهِۦٓ أَنجَيۡنَا ٱلَّذِينَ يَنۡهَوۡنَ عَنِ ٱلسُّوٓءِ وَأَخَذۡنَا ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ بِعَذَابِۭ بَـِٔيسِۭ بِمَا كَانُواْ يَفۡسُقُونَ

165. Taigi, kai jie pamiršo priminimus, kurie jiems buvo suteikti, Mes išgelbėjome tuos, kurie draudė blogį, bet Mes pričiupome tuos, kurie elgėsi blogai, su žiauria bausme, nes jie maištaudavo prieš Allaho Įsakymą (nepaklusdavo Allahui).

166 : 7

فَلَمَّا عَتَوۡاْ عَن مَّا نُهُواْ عَنۡهُ قُلۡنَا لَهُمۡ كُونُواْ قِرَدَةً خَٰسِـِٔينَ

166. Taigi, kai jie peržengė ribas to, kas jiems buvo draudžiama, Mes tarėme jiems: „Tapkite beždžionėmis, neapkenčiamomis ir atstumtomis.“ ^[8]

[8] Tai griežtas įspėjimas žmonijai, kad jie turėtų paklusti tam, ką Allahas jiems įsako, ir laikytis atokiai nuo to, ką Jis jiems draudžia.

167 : 7

وَإِذۡ تَأَذَّنَ رَبُّكَ لَيَبۡعَثَنَّ عَلَيۡهِمۡ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ مَن يَسُومُهُمۡ سُوٓءَ ٱلۡعَذَابِۗ إِنَّ رَبَّكَ لَسَرِيعُ ٱلۡعِقَابِ وَإِنَّهُۥ لَغَفُورٞ رَّحِيمٞ

167. Ir (atminkite) kai Jūsų Viešpats paskelbė, kad Jis tikrai siųs prieš juos (t. y. judėjus) iki Prikėlimo dienos tuos, kurie kels jiems žeminančią kančią. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Greitas Atsilyginti (nepaklusniesiems, nuodėmingiems) ir žinoma, Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis (paklusniesiems ir tiems, kurie maldauja Allaho Atleidimo).

168 : 7

وَقَطَّعۡنَٰهُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ أُمَمٗاۖ مِّنۡهُمُ ٱلصَّٰلِحُونَ وَمِنۡهُمۡ دُونَ ذَٰلِكَۖ وَبَلَوۡنَٰهُم بِٱلۡحَسَنَٰتِ وَٱلسَّيِّـَٔاتِ لَعَلَّهُمۡ يَرۡجِعُونَ

168. Ir Mes išskirstėme juos (t. y. judėjus) į įvairias, atskiras grupes žemėje: kai kurios iš jų yra teisingos, o kai kurios yra toli nuo to. Ir Mes išbandėme juos gėriu (malonėmis) ir blogiu (nelaimėmis) tam, kad jie galbūt atigręžtų (į Allaho Paklusnumą).

169 : 7

فَخَلَفَ مِنۢ بَعۡدِهِمۡ خَلۡفٞ وَرِثُواْ ٱلۡكِتَٰبَ يَأۡخُذُونَ عَرَضَ هَٰذَا ٱلۡأَدۡنَىٰ وَيَقُولُونَ سَيُغۡفَرُ لَنَا وَإِن يَأۡتِهِمۡ عَرَضٞ مِّثۡلُهُۥ يَأۡخُذُوهُۚ أَلَمۡ يُؤۡخَذۡ عَلَيۡهِم مِّيثَٰقُ ٱلۡكِتَٰبِ أَن لَّا يَقُولُواْ عَلَى ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡحَقَّ وَدَرَسُواْ مَا فِيهِۗ وَٱلدَّارُ ٱلۡأٓخِرَةُ خَيۡرٞ لِّلَّذِينَ يَتَّقُونَۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

169. Tada juos pakeitė (bloga) karta, kuri paveldėjo Knygą, tačiau jie pasirinko (sau) šio žemo gyvenimo gėrius (šio žemiškojo gyvenimo blogus malonumus), sakydami (kaip pasiteisinimą): „(Viskas) mums bus atleidžiama.“ Ir jei (vėl) panašus pasiūlymas (šio žemiškojo gyvenimo blogi malonumai) jiems pasitaikytų, jie (vėl) juos čiuptų (padarytų tas nuodėmes). Argi Knygos susitarimas nebuvo paimtas iš jų tam, kad jie nekalbėtų apie Allahą nieko kita, išskyrus tiesą? Ir jie studijavo tai, kas joje (Knygoje) yra. Ir Amžinybės namai yra geresni tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingi – žr. ają 2:2). Argi jūs tada nesuprantate?

170 : 7

وَٱلَّذِينَ يُمَسِّكُونَ بِٱلۡكِتَٰبِ وَأَقَامُواْ ٱلصَّلَوٰةَ إِنَّا لَا نُضِيعُ أَجۡرَ ٱلۡمُصۡلِحِينَ

170. O tie, kurie tvirtai laikosi Knygos (t. y. elgiasi pagal jos mokymus) ir atlieka As-Salat (Ikamat-as-salat), - žinoma, Mes niekada neiššvaistysime atlygio tų, kurie daro teisingus darbus.