89. Ir mano žmonės, lai mano Šikak [3] nepriverčia jūsų kentėti panašaus likimo kaip Nūho (Nojaus) arba Hudo arba Saliho žmones, ir Lūto (Loto) žmonės netoli nuo jūsų!
[3] t.y. atsiskyrimas, priešiškumas, pyktis, pasipriešinimas dėl jūsų netikėjimo Allaho Vienumą (monoteizmą), ir jūsų stabų garbinimo ir jūsų žmonių klaidinimo (jų reikaluose) ir jūsų davimo per mažo masto ir svorio žmonėms.
91. Jie tarė: „Šuaibai, mes nesuprantame daug ko, ką tu sakai, ir matome tave esant silpnu (sakoma, kad jis buvo aklas) mūsų tarpe. Jei ne tavo šeima, mes tikrai būtume užmėtę tave akmenimis ir tu nesi galingas prieš mus.“
92. Jis tarė: „Mano žmonės, argi tada mano šeima jums svarbesnė nei Allahas? Ir jūs atmetėte Jį už savo nugarų. Iš tiesų, mano Viešpats apima viską, ką jūs darote.
93. Ir mano žmonės, elkitės pagal savo galimybes ir įprotį, ir aš elgiuosi (savo būdu). Jūs sužinosite, kas yra tas, ant ko nusileis kančia, apdengsianti jį gėda, ir kas yra melagis! Ir saugokitės! Iš tiesų, aš irgi žiūriu su jumis.“
94. Ir kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Šuaibą ir tuos, kurie patikėjo su juo, Mūsų Gailestigumu nuo Mūsų. Ir As-Saiha (kančia – baisingas verksmas) apėmė nusidėjėlius, ir jie guli (mirę), suklupę savo namuose.
96. Ir iš tiesų, Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, - ženklais, apreiškimais ir t.t.) ir aiškiais įgaliojimais.