47. Ji tarė: „Mano Viešpatie, kaip aš turėsiu sūnų, kai joks vyras nėra manęs palietęs.“ Jis tarė: „Taigi, Allahas sukuria tai, ką Jis nori. Kai Jis nusprendžia ką nors, Jis tik taria tam: „Būk!“ - ir tai yra.
48. Ir Jis (Allahas) išmokys jį [Isą (Jėzų)] Knygos ir Al-Hikma (t. y. Sunnos, nepriekaištingos Pranašų kalbos, išminties), (ir) Taurato (Toros) ir Indžylio (Evangelijos).
49. Ir padarys jį [Isą (Jėzų)] Pasiuntiniu Israelio (Izraelio) vaikams (kuris sakys): „Atėjau pas jus su ženklu iš jūsų Viešpaties, kad suformuočiau jums iš molio atvaizdą, panašų į paukštį, ir įpūsčiau į jį, ir jis taps paukščiu Allaho Leidimu. Ir kad išgydyčiau gimusį aklu ir raupsuotąjį, ir kad grąžinčiau mirusįjį gyvenimui Allaho Leidimu. Ir kad praneščiau apie tai, ką jus valgote ir ką jūs laikote savo namuose. Iš tiesų, tame yra ženklas jums, jei jus tikite.
50. Ir aš atėjau tvirtindamas tai, kas buvo iki manęs – Tauratą (Torą) – ir kad leisčiau jums dalį to, kas jums buvo draudžiama. Ir atėjau pas jus su įrodymais iš jūsų Viešpaties. Taigi bijokite Allaho ir pakluskite man.
52. Tuomet, kai Isa (Jėzus) sužinojo apie jų netikėjimą, tarė: „Kas bus mano pagalbininkais vardan Allaho?“ Al-Havaryjūn (apaštalai) tarė: „Mes esame Allaho padėjėjai, mes tikime Allahą ir liudijame, kad esame musulmonai (t. y. mes paklūstame Allahui).“