《古兰经》译解 - 立陶宛语翻译 - 拉瓦德翻译中心
240
:
2
وَٱلَّذِينَ يُتَوَفَّوۡنَ مِنكُمۡ وَيَذَرُونَ أَزۡوَٰجٗا وَصِيَّةٗ لِّأَزۡوَٰجِهِم مَّتَٰعًا إِلَى ٱلۡحَوۡلِ غَيۡرَ إِخۡرَاجٖۚ فَإِنۡ خَرَجۡنَ فَلَا جُنَاحَ عَلَيۡكُمۡ فِي مَا فَعَلۡنَ فِيٓ أَنفُسِهِنَّ مِن مَّعۡرُوفٖۗ وَٱللَّهُ عَزِيزٌ حَكِيمٞ
240. Ir tie iš jūsų, kurie miršta ir palieka žmonas, turėtų testamentu palikti savo žmonoms metinį išlaikymą ir būstą, neišvarydami jų. Tačiau jei jos (žmonos) palieka, nėra nuodėmės jums už tai, ką jos pačios daro, jei tai garbinga (pavyzdžiui, teisėta santuoka). Ir Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis [35].
[35] Šios eilutės nuostatos buvo panaikintos eilute 4:12.
التفاسير:
