ߞߎ߬ߙߣߊ߬ ߞߟߊߒߞߋ ߞߘߐ ߟߎ߬ ߘߟߊߡߌߘߊ - ߟߌߕߎߊߣߌߞߊ߲ ߘߟߊߡߌߘߊ - ߙߎ߬ߥߊ߯ߘߎ-ߕߊ߬ߙߑߖߡߊ ߝߊ߲ߓߊ ߓߟߏ߫
ߞߐߜߍ ߝߙߍߕߍ:
66
:
4
وَلَوۡ أَنَّا كَتَبۡنَا عَلَيۡهِمۡ أَنِ ٱقۡتُلُوٓاْ أَنفُسَكُمۡ أَوِ ٱخۡرُجُواْ مِن دِيَٰرِكُم مَّا فَعَلُوهُ إِلَّا قَلِيلٞ مِّنۡهُمۡۖ وَلَوۡ أَنَّهُمۡ فَعَلُواْ مَا يُوعَظُونَ بِهِۦ لَكَانَ خَيۡرٗا لَّهُمۡ وَأَشَدَّ تَثۡبِيتٗا
66. Ir jei Mes būtume įsakę jiems (sakydami): „Nusižudykite (t. y. nekaltieji lai nužudo kaltuosius) arba palikite savus namus.“ Nedaugelis iš jų būtų tai padarę. Tačiau jei jie būtų padarę tai, kas jiems nurodyta, jiems tai būtų buvę geriau ir būtų sustiprinę jų (Tikėjimą).
التفاسير:
67
:
4
وَإِذٗا لَّأٓتَيۡنَٰهُم مِّن لَّدُنَّآ أَجۡرًا عَظِيمٗا
67. Ir iš tiesų, Mes būtume turėję tada suteikti jiems didį atlygį iš Savęs.
التفاسير:
68
:
4
وَلَهَدَيۡنَٰهُمۡ صِرَٰطٗا مُّسۡتَقِيمٗا
68. Ir iš tiesų, Mes būtume turėję vesti juos Teisingu Keliu.
التفاسير:
69
:
4
وَمَن يُطِعِ ٱللَّهَ وَٱلرَّسُولَ فَأُوْلَٰٓئِكَ مَعَ ٱلَّذِينَ أَنۡعَمَ ٱللَّهُ عَلَيۡهِم مِّنَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ وَٱلصِّدِّيقِينَ وَٱلشُّهَدَآءِ وَٱلصَّٰلِحِينَۚ وَحَسُنَ أُوْلَٰٓئِكَ رَفِيقٗا
69. Ir kas paklūsta Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ), tada jie bus kartu su tais, kuriems Allahas suteikė Savo Malonę iš Pranašų, Sidikun (stipriųjų ir tikrųjų tikėjime), kankinių ir teisingųjų. Ir kokie puikūs yra šie kompanjonai!
التفاسير:
70
:
4
ذَٰلِكَ ٱلۡفَضۡلُ مِنَ ٱللَّهِۚ وَكَفَىٰ بِٱللَّهِ عَلِيمٗا
70. Toks yra Allaho Dosnumas ir Allahas yra Pakankamas kaip Visa Žinantis.
التفاسير:
71
:
4
يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ خُذُواْ حِذۡرَكُمۡ فَٱنفِرُواْ ثُبَاتٍ أَوِ ٱنفِرُواْ جَمِيعٗا
71. O jūs, kurie tikite! Būkite atsargūs ir arba vykite (į išvyką) grupėmis, arba vykite visi kartu.
التفاسير:
72
:
4
وَإِنَّ مِنكُمۡ لَمَن لَّيُبَطِّئَنَّ فَإِنۡ أَصَٰبَتۡكُم مُّصِيبَةٞ قَالَ قَدۡ أَنۡعَمَ ٱللَّهُ عَلَيَّ إِذۡ لَمۡ أَكُن مَّعَهُمۡ شَهِيدٗا
72. Be abejonės tarp jūsų yra toks, kuris dels (kovoti vardan Allaho). Jei jus ištinka nelaimė, jis sako: „Iš tiesų, Allahas apdovanojo mane tuo, kad aš nebuvau tarp jų.“
التفاسير:
73
:
4
وَلَئِنۡ أَصَٰبَكُمۡ فَضۡلٞ مِّنَ ٱللَّهِ لَيَقُولَنَّ كَأَن لَّمۡ تَكُنۢ بَيۡنَكُمۡ وَبَيۡنَهُۥ مَوَدَّةٞ يَٰلَيۡتَنِي كُنتُ مَعَهُمۡ فَأَفُوزَ فَوۡزًا عَظِيمٗا
73. Tačiau jei dovanos (pergalė arba grobis) tenka jums iš Allaho, jis tikrai sakytų – lyg tarp jūsų ir jo niekada nebūtų buvę jokio prieraišumo - „Oi, norėčiau, kad būčiau buvęs su jais, tada būčiau gavęs didelę sėkmę (gerą grobio dalį).“
التفاسير:
74
:
4
۞ فَلۡيُقَٰتِلۡ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ ٱلَّذِينَ يَشۡرُونَ ٱلۡحَيَوٰةَ ٱلدُّنۡيَا بِٱلۡأٓخِرَةِۚ وَمَن يُقَٰتِلۡ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ فَيُقۡتَلۡ أَوۡ يَغۡلِبۡ فَسَوۡفَ نُؤۡتِيهِ أَجۡرًا عَظِيمٗا
74. Lai tie (tikintieji), kurie parduoda šį žemiškąjį gyvenimą dėl Amžinybės, kovoja vardan Allaho, o tam, kas kovoja vardan Allaho ir yra nužudomas arba laimi – Mes suteiksime jam didį atlygį.
التفاسير:
