ߞߎ߬ߙߣߊ߬ ߞߟߊߒߞߋ ߞߘߐ ߟߎ߬ ߘߟߊߡߌߘߊ - ߟߌߕߎߊߣߌߞߊ߲ ߘߟߊߡߌߘߊ - ߙߎ߬ߥߊ߯ߘߎ-ߕߊ߬ߙߑߖߡߊ ߝߊ߲ߓߊ ߓߟߏ߫
ߞߐߜߍ ߝߙߍߕߍ:
77
:
37
وَجَعَلۡنَا ذُرِّيَّتَهُۥ هُمُ ٱلۡبَاقِينَ
77. Ir, jo palikuonis, juos Mes padarėme išlikusiais (t. y. Šem, Ham ir Jafes).
التفاسير:
78
:
37
وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ
78. Ir palikome jam (gerą prisiminimą) tarp vėlesniųjų kartų:
التفاسير:
79
:
37
سَلَٰمٌ عَلَىٰ نُوحٖ فِي ٱلۡعَٰلَمِينَ
79. „Salam (taika) Nūhui (Nojui) (nuo Mūsų) tarp Alamyn (žmonijos, džinų ir visko,kas egzistuoja).“
التفاسير:
80
:
37
إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ
80. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. eilutę 2:112).
التفاسير:
81
:
37
إِنَّهُۥ مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ
81. Iš tiesų, jis [Nūhas (Nojus)] buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.
التفاسير:
82
:
37
ثُمَّ أَغۡرَقۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ
82. Tada Mes paskandinome kitus (netikinčiuosius ir daugiadievius).
التفاسير:
83
:
37
۞ وَإِنَّ مِن شِيعَتِهِۦ لَإِبۡرَٰهِيمَ
83. Ir iš tiesų, tarp tų, kurie pasekė jo [Nūho (Nojaus)] keliu (islamiškuoju monoteizmu (buvo Ibrahim (Abraomas)).
التفاسير:
84
:
37
إِذۡ جَآءَ رَبَّهُۥ بِقَلۡبٖ سَلِيمٍ
84. Kai jis atėjo pas savo Viešpatį su tyra širdimi [paskirta tik Allahui Vieninteliam ir niekam kitam, garbindamas nieką kitą tik Allahą Vienintelį – tikrasis islamiškasis monoteizmas, tyras nuo daugiadievystės purvo].
التفاسير:
85
:
37
إِذۡ قَالَ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦ مَاذَا تَعۡبُدُونَ
85. Kai jis tarė savo tėvui ir savo žmonėms: „Kas yra tai, ką jūs garbinate?“
التفاسير:
86
:
37
أَئِفۡكًا ءَالِهَةٗ دُونَ ٱللَّهِ تُرِيدُونَ
86. „Argi melagystės – aliha (dievų) kitų nei Allahas – jūs trokštate?“
التفاسير:
87
:
37
فَمَا ظَنُّكُم بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ
87. „Tada, ką jūs galvojate apie Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpatį?“
التفاسير:
88
:
37
فَنَظَرَ نَظۡرَةٗ فِي ٱلنُّجُومِ
88. Tada jis pažvelgė į žvaigždes
التفاسير:
89
:
37
فَقَالَ إِنِّي سَقِيمٞ
89. ir tarė: „Iš tiesų, aš sergu (maru). [Jis padarė šią apgaulę tam, kad liktų jų dievybių šventykloje ir sunaikintų juos, ir nedalyvautų kartu su jais pagoniškoje šventėje].“
التفاسير:
90
:
37
فَتَوَلَّوۡاْ عَنۡهُ مُدۡبِرِينَ
90. Taigi kai jie nusigręžė nuo jo, ir paliko (iš ligos baimės).
التفاسير:
91
:
37
فَرَاغَ إِلَىٰٓ ءَالِهَتِهِمۡ فَقَالَ أَلَا تَأۡكُلُونَ
91. Tada jis atsigręžė į jų aliha (dievus) ir tarė: „Argi jūs nevalgysite (to, kas siūloma jums)?“
التفاسير:
92
:
37
مَا لَكُمۡ لَا تَنطِقُونَ
92. „Kas jums yra, kad jūs nekalbate?“
التفاسير:
93
:
37
فَرَاغَ عَلَيۡهِمۡ ضَرۡبَۢا بِٱلۡيَمِينِ
93. Tada jis atsigręžė į juos, daužydamas (juos) (savo) dešiniaja ranka.
التفاسير:
94
:
37
فَأَقۡبَلُوٓاْ إِلَيۡهِ يَزِفُّونَ
94. Tada jie (stabų garbintojai) atėjo, pas jį, paskubomis.
التفاسير:
95
:
37
قَالَ أَتَعۡبُدُونَ مَا تَنۡحِتُونَ
95. Jis tarė: „Jūs garbinate tai, ką (jūs patys) išdrožiate?“
التفاسير:
96
:
37
وَٱللَّهُ خَلَقَكُمۡ وَمَا تَعۡمَلُونَ
96. „Kai Allahas sukūrė jus ir tai, ką jūs darote?“
التفاسير:
97
:
37
قَالُواْ ٱبۡنُواْ لَهُۥ بُنۡيَٰنٗا فَأَلۡقُوهُ فِي ٱلۡجَحِيمِ
97. Jis tarė: „Pastatykite man pastatą (sakoma, kad pastatas buvo kaip krosnis) ir įmeskite jį į liepsnojančią ugnį.“
التفاسير:
98
:
37
فَأَرَادُواْ بِهِۦ كَيۡدٗا فَجَعَلۡنَٰهُمُ ٱلۡأَسۡفَلِينَ
98. Taip jie kūrė sąmokslą prieš jį, tačiau Mes padarėme juos silpniausiais.
التفاسير:
99
:
37
وَقَالَ إِنِّي ذَاهِبٌ إِلَىٰ رَبِّي سَيَهۡدِينِ
99. Ir jis tarė (po jo išgelbėjimo iš ugnies): „Iš tiesų, einu pas savo Viešpatį. Jis mane išves.“
التفاسير:
100
:
37
رَبِّ هَبۡ لِي مِنَ ٱلصَّٰلِحِينَ
100. „Mano Viešpatie, suteik man (palikuonis) iš teisingųjų.“
التفاسير:
101
:
37
فَبَشَّرۡنَٰهُ بِغُلَٰمٍ حَلِيمٖ
101. Taigi Mes suteikėme jam gerą žinią apie pakantų berniuką.
التفاسير:
102
:
37
فَلَمَّا بَلَغَ مَعَهُ ٱلسَّعۡيَ قَالَ يَٰبُنَيَّ إِنِّيٓ أَرَىٰ فِي ٱلۡمَنَامِ أَنِّيٓ أَذۡبَحُكَ فَٱنظُرۡ مَاذَا تَرَىٰۚ قَالَ يَٰٓأَبَتِ ٱفۡعَلۡ مَا تُؤۡمَرُۖ سَتَجِدُنِيٓ إِن شَآءَ ٱللَّهُ مِنَ ٱلصَّٰبِرِينَ
102. Ir kai jis (jo sūnus) užaugo pakankamai, kad vaikščiotų su juo, jis tarė: „Mano sūnau, mačiau sapne, kad aš skerdžiu tave (aukoju tave Allahui). Taigi ką tu manai?“ Jis atsakė: „Mano tėve, daryk tai, kas tau įsakyta, in ša Allah (jei Allahas panorės), aptiksi mane As-Sabirun (kantriu).“
التفاسير:
