ترجمهٔ معانی سوره بقره - ترجمه‌ى لیتوانیایی ـ مرکز ترجمه‌ى رواد - شماره صفحه 21 - دایرة المعارف قرآن کریم

135 : 2

وَقَالُواْ كُونُواْ هُودًا أَوۡ نَصَٰرَىٰ تَهۡتَدُواْۗ قُلۡ بَلۡ مِلَّةَ إِبۡرَٰهِـۧمَ حَنِيفٗاۖ وَمَا كَانَ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

135. Ir jie sako: „Būkite judėjai arba krikščionys, tada jūs būsite teisingai vedami.“ Sakyk (jiems Muchammedai ﷺ ): „Ne, (mes sekame) tik Ibrahimo (Abraomo) tikėjimu, Hanifa [islamiškuoju monoteizmu, t. y. nieko kito, tik Allaho (Vienintelio) garbinimas] ir nebuvo jis iš Al-Mušrikūn (tų, kurie garbino kitus šalia Allaho - žr. aja 2:105).“

136 : 2

قُولُوٓاْ ءَامَنَّا بِٱللَّهِ وَمَآ أُنزِلَ إِلَيۡنَا وَمَآ أُنزِلَ إِلَىٰٓ إِبۡرَٰهِـۧمَ وَإِسۡمَٰعِيلَ وَإِسۡحَٰقَ وَيَعۡقُوبَ وَٱلۡأَسۡبَاطِ وَمَآ أُوتِيَ مُوسَىٰ وَعِيسَىٰ وَمَآ أُوتِيَ ٱلنَّبِيُّونَ مِن رَّبِّهِمۡ لَا نُفَرِّقُ بَيۡنَ أَحَدٖ مِّنۡهُمۡ وَنَحۡنُ لَهُۥ مُسۡلِمُونَ

136. Sakykite (musulmonai): „Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums apreikšta, ir tuo, kas buvo apreikšta Ibahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonims], ir tuo, kas buvo suteikta Mūsai ((Mozei) ir Isai (Jėzui), ir tuo, kas buvo suteikta Pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir Jam mes paklusome (islame).“

137 : 2

فَإِنۡ ءَامَنُواْ بِمِثۡلِ مَآ ءَامَنتُم بِهِۦ فَقَدِ ٱهۡتَدَواْۖ وَّإِن تَوَلَّوۡاْ فَإِنَّمَا هُمۡ فِي شِقَاقٖۖ فَسَيَكۡفِيكَهُمُ ٱللَّهُۚ وَهُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ

137. Taigi jei jie tiki taip, kaip tikite jūs, tada jie yra teisingai vedami. Bet jei jie nusigręžia, tada jie tėra tik (tiesos) priešingybėje. Taigi Allahas padės jums prieš juos. Ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

138 : 2

صِبۡغَةَ ٱللَّهِ وَمَنۡ أَحۡسَنُ مِنَ ٱللَّهِ صِبۡغَةٗۖ وَنَحۡنُ لَهُۥ عَٰبِدُونَ

138. [Mūsų Sibgha (tikėjimas) yra] Allaho Sibgha (tikėjimas) ir kuris Sibgha (tikėjimas) gali būti geresnis nei Allaho? Ir mes esame Jo garbintojai.

139 : 2

قُلۡ أَتُحَآجُّونَنَا فِي ٱللَّهِ وَهُوَ رَبُّنَا وَرَبُّكُمۡ وَلَنَآ أَعۡمَٰلُنَا وَلَكُمۡ أَعۡمَٰلُكُمۡ وَنَحۡنُ لَهُۥ مُخۡلِصُونَ

139. Sakyk (Muchammedai ﷺ judėjams ir krikščionims): „Ar jūs ginčijatės su mumis apie Allahą, kai Jis yra mūsų Viešpats ir jūsų Viešpats? Ir mums bus atlyginta už mūsų darbus ir jums – už jūsų darbus. Ir mes esame nuoširdūs Jam [garbinimu ir paklusnumu (t. y. mes garbiname Jį Vienintelį ir nieko kito ir mes paklūstame Jo Įsakymams)].“

140 : 2

أَمۡ تَقُولُونَ إِنَّ إِبۡرَٰهِـۧمَ وَإِسۡمَٰعِيلَ وَإِسۡحَٰقَ وَيَعۡقُوبَ وَٱلۡأَسۡبَاطَ كَانُواْ هُودًا أَوۡ نَصَٰرَىٰۗ قُلۡ ءَأَنتُمۡ أَعۡلَمُ أَمِ ٱللَّهُۗ وَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّن كَتَمَ شَهَٰدَةً عِندَهُۥ مِنَ ٱللَّهِۗ وَمَا ٱللَّهُ بِغَٰفِلٍ عَمَّا تَعۡمَلُونَ

140. Arba jūs sakote, kad Ibrahimas (Abraomas), Ismailis (Izmaelis), Ishakas (Izaokas), Jakūbas (Jokūbas) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonys] buvo judėjai arba krikščionys? Sakyk: „Jūs geriau žinote ar Allahas (žino geriau, kad jie visi buvo musulmonai)? Ir kas yra labiau neteisus nei tas, kuris slepia liudijimą [t. y. tikėti Pranašu Muchammedu ﷺ, kai jis ateis, kaip įrašyta jų Knygose (žr. aja 7:157)], iš Allaho? Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.“

141 : 2

تِلۡكَ أُمَّةٞ قَدۡ خَلَتۡۖ لَهَا مَا كَسَبَتۡ وَلَكُم مَّا كَسَبۡتُمۡۖ وَلَا تُسۡـَٔلُونَ عَمَّا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

141. Tai buvo bendruomenė, kuri išnyko. Jie gaus atlyginimą už tai, ką jie įgijo, o jūs – už tai, ką jūs įgijote. Ir jūs nebūsite klausinėjami apie tai, ką jie darė.